Patricija Malakauskaitė

Labas! Mano vardas Patricija, save laikau šviežia keramike, nors molis mane lydėjo jau nuo pradinių klasių. Mokydamasi Iliustraciją užsienyje iš naujo įsimylėjau keramiką ir jos terapines galimybes, tad paskutinius mokslo metus pašvenčiau būtent jai. Po mokslų išskubėjus atgal į Lietuvą tą meilę nusprendžiau puoselėti toliau ir iki šiol savo dviem rankom tęsiu ką pradėjau prieš daugelį metų. Į kiekvieną indą žiūriu kaip į atskirą išraiškos būdą, vieni tenkina tik estetinį poreikį, o kiti išauga iš iliustracijos mokslo šaknų ir tampa kasdieną naudojama istorija.

​

Mano kūrybinis procesas gimsta lėtose akimirkose, kai viskas atrodo taip gražu ir trapu, kad net norisi tai įamžinti. Tais momentais prieš akis kyla vaizdiniai, raštai bei simboliai. Pačią gamybą pradedu nuo lipdymo- "neįrėmindama" savęs kuriu dialogą su molio gabaliuku, jį minkau, kočioju, maigau, iki kol esu pilnai patenkinta galutiniu rezultatu. Po kiek laiko išdžiūvusius indus dedu į keramikos krosnį, kurioje jie dega 1050 c' temperatūroje- visas degimas trunka apie 2 dienas. Per degimą indai tampa tvirtesni ir tinkami glazuruoti.

​

Glazūra - tai visos spalvotos detalės ir blizgus paviršius ant indo- jis ne tik suteikia grožio, bet ir apsaugo indą nuo vandens bei maisto dalelių. Glazūravimo procesą sieju su pačiu pirmuoju žingsniu- tyloje įsivaizduotais vaizdiniais marginu indų paviršius, kad jie taptų nepakartojamų momentų liudininkais. Po glazūravimo indai dar kartą degami, bet šį kartą 1220 c' temperatūroje, toks aukštas degimas juos paverčia itin tvirtais. Paskutinis žingsnis kelionėje link pabaigto indo yra jo apačios šlifavimas, kad naujuose namuose atsidūręs puodelis ar bliūdelis būtų itin švelnus ir malonus prisilietimui.